Lenktynininkai Jonas ir Ignas Gelžiniai: „Emocinis pasiruošimas tampa lemiamu momentu lenktynių metu“

Pasiruošimas varžyboms – procesas, reikalaujantis fizinės ir psichologinės ištvermės. Automobilių sporte ne pirmus metus dalyvaujantys broliai Jonas ir Ignas Gelžiniai vieningai pripažįsta – su kiekvienomis varžybomis streso juntama vis mažiau. Tačiau kūnas visuomet turi būti pasiruošęs didelėms adrenalino dozėms bei gebėti dirbti aukšto pulso režimu. Ypač, kai vienas manevras gali nulemti tolimesnę varžybų eigą.

1000 km lenktynes 7–is kartus laimėjęs J. Gelžinis teigia, kad automobilių sporte fizinė ištvermė nulemia, kaip greitai sugebėsi priimti sprendimus varžybų metu. Tuo metu didelės raumenų masės turėjimas nėra privalumas, atvirkščiai, labiau trūkumas.

„Kuo vairuotojo svoris mažesnis, tuo jis lengviau priima išcentrines jėgas. Lenktynininkams reikalingi tvirti pilvo preso, nugaros ir kaklo raumenys, atliekantys stabdymo, akceleracijos, vairo manevrus. Šiems raumenims treniruoti atliekame pratimus tiek su svoriais, tiek kardio treniruotes sveikatingumo klube „Impuls“, – pasakoja Jonas.

Ne tik automobilių sporte, bet ir triatlone besivaržantis, o kartu ir dviračių sporte šiuo metu intensyviai dalyvaujantis I. Gelžinis priduria, jog visose šiose srityse ypač svarbu sustiprinti giliuosius, vidinius raumenis, atliekant balansinius, jėgos pratimus.

„Atlieku tiek ramias treniruotes, su ilgais intervalais, tiek treniruotes su trumpais, bet intensyviais intervalais. Treniruotės turi didinti ne tik raumenų ištvermę, bet ir širdį. Geras kardio pasiruošimas palengvina išgyvenimą automobilių sporte, kur nuo adrenalino pulsas pakyla ir laikosi 160 – 170 dūžių per minutę tiesiog sėdint, kai organizmas išgyvena visą eilę įvairiausių dirgiklių“, – teigia Ignas.

Streso valdymo pamokos

Įtampą ir nerimą prieš varžybas ir jų metu, brolių teigimu, padeda suvaldyti patirtis: „Kuo daugiau varžybų būni sudalyvavęs, tuo labiau išmoksti save pažinti, valdyti, išlaikyti ramybę. Tai – patirties dalykas. Tačiau natūralu, kad jaudulys išlieka, bet gal tai ir yra priežastis, kodėl žmonės dalyvauja varžybose?“, – retoriškai atsako Ignas.

Jeigu stresas apima starto laukimo metu, jis teigia, jog stengiasi nesėdėti vienoje vietoje, neleisti „užsisukti“ mintims. „Vieni valgo, kiti nevalgo, treti klausosi muzikos. Tai – labai individualu, ir kiekvienam reikia atrasti tai, kas jį ramina, leidžia susikaupti, o ne išsiblaškyti dėka blogų minčių“, – apie streso valdymą pasakoja pašnekovas.

Ypatingų dietų nesilaiko, bet silpnumo akimirkų pasitaiko

Paklausti, apie mitybos principus, kuriais turi vadovautis lenktynių sporte besivaržantys sportininkai, broliai Gelžiniai atsako, jog galima valgyti viską, tik – su saiku. Tiesa, treniruočių metu J. Gelžinis naudoja ir įvairius, organizmo atstatymui skirtus maisto papildus: „Tai ir mineralų preparatai, ir baltymai, kurie padeda kūnui atsistatyti po krūvio, leidžia sustiprėti.“

Varžybų metu ar dieną prieš varžybas taip pat svarbu per daug neprisivalgyti, vengti riebaus maisto. „Kaip ir dviratininkai, taip ir lenktynininkai įprastai vartoja lengvai virškinamą maistą. Dažniausiai tai būna makaronai su liesa mėsa, kuo daugiau angliavandenių, energijos, ir žinoma, skysčių su elektrolitais, kadangi varžybų metu daug išprakaituojama“, – pasakoja Jonas.

„Šiandien stengiuosi prižiūrėti mitybą, kad ji būtų subalansuota, nors vaikystėje buvau visiškai užkietėjęs saldainių valgytojas. Kadangi tai nėra suderinama su sportu, teko keisti įpročius. Šiandien stengiuosi maitintis subalansuotai, valgyti saikingais kiekiais, nenukrypdamas į kraštutinumus“, – teigia Ignas.

Tiesa, jis pripažįsta, kartais pasitaiko silpnumo akimirkų. „Būna dienų, kai nutrūkstu ir viską valgau, kas papuola. Bet iš esmės, ypač prieš automobilių lenktynes, ar triatlono varžybas, svarbu susiderinti angliavandenių ir baltymų kiekį, nes kitu atveju jaučiasi sunkumas visam organizmui.“

Geriausias poilsis – gulint ant sofos

I. Gelžinis taip pat atvirauja, jog turint daug sportinių veiklų, intensyviai dirbant, kartais labai mažai laiko lieka paprasčiausiam poilsiui.

„Būna tiesiog sportuoji, dalyvauja lenktynėse, varžybose ir tada gauni ramų savaitgalį. Per jį stengiesi atgauti jėgas, o tam labai tinka gulėjimas ant sofos. Trūksta jėgų ir net užsidegimo, rinktis aktyvesnį poilsį. Visgi jeigu yra jėgų, laisvalaikį leidžiu aktyviai – užsiimu vandenlenčių sportu arba poilsiauju gamtoje, prie ežero“, – atsako Ignas.

Užimtumo nestokoja ir J. Gelžinis, kuris, su šeima, šiuo metu augina du mažus vaikus: „Laisvu metu stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti namuose, planuotis keliones kartu su šeima. O šiaip šiuo metu labai domiuosi dviračių sportu, kur sparčiai tobulėju, artėju prie profesionalų lygio. Šis sportas man padeda palaikyti gerą formą ir automobilių sporte. Tai – ir mano hobis, ir savotiškas pabėgimas nuo darbų, rutinos.“

Paklaustas apie tolimesnius planus, Jonas atsako, jog pastaruosius metus neturi didelių užmojų, nors vis sudalyvauja varžybose, kurios vyksta netoliese. „Pernai kartu su Ignu laimėjau 1000 km lenktynes Palangoje, taip pat Baltijos šalių ilgų nuotolių čempionatą ir Estijoje vykusias „Porsche GT3 Cup Challenge Finland“ serijas. Šiuo metu mano prioritetai – darbas ir šeima. Lenktyniauti į užsienį rimtai, artimiausiu metu neplanuoju, nes tai reikalauja didelių finansinių išteklių ir daugybės laiko pasiruošimo gerai pasirodyti“, – atsako pašnekovas.